Dydis pagal ūgį, ne pagal amžių
Sportinės aprangos dydį patikimiau rinktis pagal vaiko ūgį, nes to paties amžiaus vaikų sudėjimas ir augimo tempas skiriasi. Europos vaikų drabužių dydžiai dažniausiai žymimi ūgiu centimetrais, pavyzdžiui, 116 arba 128. Etiketėje nurodytas amžius tėra orientyras, o ne tikslus dydžio matas. Namuose išmatuotas ūgis padeda susiaurinti pasirinkimą, tačiau galutinį tinkamumą parodo tai, kaip drabužis priglunda ir leidžia judėti. Nedidelė laisvė naudinga, bet papildomas dydis ne visada reiškia geresnį pasirinkimą sportuojant.
Matavimas namuose
Vaiko ūgį išmatuokite basomis, prie lygios sienos, geriausia tuo pačiu paros metu. Tada gautą skaičių palyginkite su etiketėje nurodytais centimetrais: 116 reiškia maždaug 116 cm ūgio vaikui skirtą dydį.
- Pasirinkite vietą prie tiesios sienos, kur grindys lygios, o greta nėra grindjuostės, trukdančios kulnams priglusti prie sienos.
- Vaikas turi stovėti basomis, pėdas suglaudęs, kulnus prie sienos, kojas tiesias ir svorį tolygiai paskirstęs abiem pėdoms.
- Laikyseną ištiesinkite natūraliai: pečiai atpalaiduoti, žvilgsnis tiesiai, galva nepakelta ir nenuleista, smakras lygiagretus grindims.
- Ant viršugalvio horizontaliai pridėkite kietą knygą ar liniuotę, jos kraštą priglauskite prie sienos ir pažymėkite susikirtimo vietą.
- Matuokliu išmatuokite atstumą nuo grindų iki žymos centimetrais; užrašykite rezultatą, pavyzdžiui, 123 cm, o ne apvalinkite iki amžiaus.
- Pakartokite matavimą dar kartą, vaikui iš naujo atsistojus prie sienos; jei rezultatai skiriasi, patikrinkite laikyseną ir matuokite trečią kartą.
Gautą ūgį sugretinkite su dydžio žyma centimetrais ir vadovaukitės artimiausiu etiketėje pateiktu ūgio intervalu. Jei etiketėje įrašytas amžius nesutampa su matavimu, svarbesnis yra ūgis: vaikų sportinės aprangos dydžiai pagal amžių gali skirtis net ir tarp bendraamžių.
Kiek paaugti
Sportuojant naudinga nedidelė laisvė ties pečiais, liemeniu ir rankovėmis: drabužis neturi tempti vaikui keliant rankas, pasilenkiant ar bėgant. Pečių siūlės turėtų likti ties pečių linija, o liemens dalis – laikytis vietoje, bet neveržti pilvo giliai įkvepiant. Rankovė gali uždengti riešą ramiai stovint, tačiau neturi nuslinkti ant delno ištiesus rankas.
Prieš apsispręsdami leiskite vaikui pasimatuoti drabužį ir atlikti kelis judesius: pakelti abi rankas virš galvos, pritūpti, pasilenkti ir trumpai pabėgti vietoje. Stebėkite, ar kelnių juosmuo nenusmunka pritūpus, ar klešnės neužkliūva už pėdų ir ar viršus neatsiveria ties liemeniu. Jei atliekant šiuos judesius reikia nuolat traukyti audinį, dydis per didelis arba drabužio kirpimas netinka.
Per laisva sportinė apranga gali suktis, raukšlėtis ir kliudyti atliekant greitus judesius; ilgos rankovės ar klešnės taip pat apsunkina judėjimą. Rinkitės tokį vaikiškų drabužių dydį pagal ūgį, kuris palieka truputį vietos augti, bet išlieka stabilus vaikui judant. Vien tik pirkimas „išaugimui“ nėra patogumo matas: svarbiausia, kad drabužis nevaržytų dabartinių judesių.
Sluoksniai ir saugumas lauke
Lauko treniruotėms skirta sportinė apranga vaikams turi padėti prisitaikyti prie oro ir vaiko aktyvumo. Bėgiodamas ar žaisdamas vaikas greitai sušyla, o sustojęs gali atvėsti, todėl keli nuimami drabužių sluoksniai praktiškesni už vieną storą. Vaikų aprangos sluoksniavimas sportuojant apima prie kūno dėvimą, šilumą sulaikantį ir nuo oro saugantį sluoksnius. Sutemus svarbu, kad vaikas būtų pastebimas iš kelių krypčių, o drabužių detalės nevaržytų judesių. Kaklo srityje laisvai kabantys raišteliai gali užkliūti žaidžiant ar sportuojant.
Nuimami sluoksniai
Vienas storas drabužis sunkiau prisitaiko prie greitai kintančio aktyvumo: vaikui pradėjus bėgioti jis gali tapti per šiltas, o sustojus – nepakankamas. Atskirus sluoksnius galima nuvilkti ar vėl apsivilkti pagal savijautą ir orą.
- Pirmasis sluoksnis prie kūno. Jis turėtų priglusti nevaržydamas judesių ir padėti drėgmei pasišalinti nuo odos; aktyviai bėgiojant venkite permirkusio drabužio.
- Šilumą sulaikantis vidurinis sluoksnis. Lengvas džemperis ar flisinis audinys tinka, kai vėsu arba treniruotėje būna ilgesnių sustojimų; sušilus jį galima nusivilkti.
- Nuo vėjo ir lietaus saugantis viršutinis sluoksnis. Jį rinkitės pučiant vėjui ar lyjant, o sausą ir ramią dieną palikite kuprinėje, jei sąlygos pasikeistų.
- Ramesnei veiklai. Einant ar laukiant treniruotės pradžios vaikas juda mažiau, todėl praverčia papildomas šilumą sulaikantis sluoksnis, kurį vėliau galima nuimti.
- Intensyviam žaidimui. Bėgant, važiuojant dviračiu ar aktyviai žaidžiant rinkitės lengvesnį derinį; vaikui sušilus pirmiausia nuimkite vidurinį sluoksnį.
- Kintančiam orui. Kai treniruotėje kaitaliojasi aktyvus judėjimas ir poilsis, sluoksniuoti drabužiai leidžia koreguoti aprangą nekeičiant viso komplekto.
Prieš išeidami į lauką įvertinkite ne vien temperatūrą, bet ir vėją, kritulius bei numatomą veiklą. Sluoksnius parinkite taip, kad vaikas galėtų laisvai judėti ir prireikus juos lengvai nusivilkti.
Atšvaitai ir matomumas
Atšvaitas grąžina į jį krintančią transporto priemonės šviesą vairuotojo link, todėl tamsoje vaikas gali būti pastebėtas anksčiau. Svarbu, kad atšvaitas nebūtų uždengtas kuprine ar viršutiniu drabužiu.
- Už gyvenviečių ribų. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles pėstieji tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu, turi naudoti atšvaitą, ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba žibintą.
- Iš priekio ir nugaros. Atšvaitą tvirtinkite taip, kad jis būtų matomas artėjant transportui iš tos pusės, kuria vaikas eina; kuprinė neturėtų užstoti drabužio atšvaito.
- Iš šono. Ant rankovės ar kelnių klešnės esantis atšvaitas padeda pastebėti vaiką iš šoninės krypties, ypač kertant gatvę ar įvažą.
- Judančios vietos. Ant rankos ar kojos pritvirtintas atšvaitas juda vaikui einant, todėl jo vietą lengviau pastebėti nei nejudantį elementą ant drabužio nugaros.
- Miesto gatvėse. Gatvių apšvietimas nepanaikina atšvaito naudos: prieblandoje ar lyjant vairuotojui gali būti sunkiau laiku pastebėti tamsiai apsirengusį vaiką.
- Prieš treniruotę. Patikrinkite, ar atšvaitas neužsilenkęs, švarus ir neuždengtas striukės kraštu; keli matomi elementai padeda išlaikyti matomumą skirtingais kampais.
Mieste atšvaitai prasmingi ir apšviestose gatvėse, o einant neapšviestu keliu už gyvenvietės ribų būtina laikytis kelių eismo taisyklėse nustatytų priemonių.
Raišteliai ir kapišonai
Laisvi raišteliai kaklo srityje gali užsikabinti už žaidimų aikštelės įrangos, dviračio ar kito daikto, kai vaikas bėga ir aktyviai juda. Sportiniams drabužiams saugesni užtrauktukai, spaudės ar trumpi, prigludę reguliavimo elementai, kurie nekaba ir netrukdo judėti.
Europos standartas EN 14682 apibrėžia vaikų drabužių virvelių ir raištelių saugos reikalavimus, įskaitant jų ribojimą kaklo srityje. Renkantis striukę ar džemperį verta apžiūrėti, ar ties kaklu nėra laisvų virvelių, o jų galai nekyšo.
Kapišonas gali tikti vaikui einant per lietų ar vėją, tačiau bėgant, važiuojant dviračiu ar atliekant pratimus jis neturi slinkti ant akių ir riboti šoninio matymo. Jei treniruotėje kapišonas trukdo, rinkitės drabužį be jo arba tokį, kurio gobtuvas priglunda ir lengvai nusiima.
Medžiagos jautriai odai
Jautriai odai svarbu ne tik audinio sudėtis, bet ir tai, kaip drabužis liečiasi su kūnu judant. Kietos siūlių vietos ar etikečių kraštai gali trinti, ypač per ilgesnę treniruotę. Medžiagą verta rinktis pagal veiklos intensyvumą: ramesnei veiklai dažnai tinka medvilnės mišinys, o intensyviai sportuojant praverčia greičiau džiūstantis sintetinis audinys. Vienas pluoštas nėra geriausias visoms veikloms ir visiems vaikams. Prieš perkant patikrinkite drabužio vidų bei sudėties etiketę.
Siūlės ir etiketės
Apverskite drabužį ir apžiūrėkite vietas, kurios liesis su oda: pažastis, šonines siūles, apykaklę ir rankogalius. Pirštais perbraukite per siūlių kraštus – kietas, storas ar iškilias vietas vaikas gali jausti kiekvieną kartą judėdamas. Ypač atidžiai patikrinkite siūlių susikirtimus, nes ten susikaupia daugiau medžiagos ir trintis gali būti stipresnė.
Plokščios siūlės priglunda arčiau audinio ir mažiau spaudžia odą nei iškilios siūlės, todėl tinka drabužiams, dėvimiems tiesiai ant kūno. Patikrinkite etiketės kraštus: jei jie šiurkštūs ar išsikišę, gali dirginti sprandą ar šoną. Rinkitės ženklinimą be kietų kraštų arba tokį, kurį galima lengvai pašalinti nepažeidžiant siūlės. Prieš pirmą dėvėjimą naują drabužį išskalbkite pagal priežiūros etiketėje nurodytą temperatūrą; taip pašalinami gamybos ir laikymo metu ant audinio likę nešvarumai. Jei matomas laisvas siūlas, jo netraukite – nukirpkite žirklėmis, nepažeisdami audinio.
Medvilnės mišiniai
Medžiagą rinkitės pagal tai, kiek vaikas judės ir prakaituos. Medvilnės mišinys dažnai maloniai jaučiasi per ramesnę veiklą, o intensyviai sportuojant sintetinis audinys paprastai greičiau perkelia drėgmę nuo kūno ir džiūsta. Sudėtis pati savaime negarantuoja, kad drabužis nedirgins, todėl kartu įvertinkite audinio paviršių ir jo pojūtį.
| Veikla | Sudėties pavyzdys etiketėje | Drėgmės valdymas ir džiūvimas | Pojūtis ir paskirtis |
|---|---|---|---|
| Ramus pasivaikščiojimas ar lengva mankšta | 95 % medvilnės, 5 % elastano | Drėgmę sugeria, todėl džiūsta lėčiau nei sintetinis audinys | Minkštas, tamprus pasirinkimas, kai prakaitavimo nedaug |
| Vidutinio intensyvumo treniruotė | Medvilnės ir poliesterio mišinys, pavyzdžiui, 50 % ir 50 % | Poliesterio dalis padeda greičiau išgarinti drėgmę nei vien medvilnė | Medvilnės pojūtis derinamas su praktiškesniu džiūvimu |
| Intensyvus bėgimas ar aktyvūs žaidimai | 100 % poliesterio audinys | Paprastai greitai džiūsta ir drėgmę išgarina sparčiau už medvilnę | Lengvas pasirinkimas veiklai, kai vaikas gausiai prakaituoja |
Sudėties etiketėje nurodomi pluoštai ir jų procentai; pavyzdžiui, 95 % medvilnės ir 5 % elastano reiškia, kad didžiąją audinio dalį sudaro medvilnė, o elastanas suteikia tamprumo. Lyginkite ne vien pluošto pavadinimą, bet ir procentinę sudėtį, audinio storį bei priežiūros nurodymus. Jei medvilninis drabužis po treniruotės lieka drėgnas, intensyviam sportui rinkitės greičiau džiūstantį sintetinį variantą; mažiau prakaituojančiai veiklai patogesnis gali būti medvilnės mišinys.
Aprangos pasirinkimo patikra
Prieš treniruotę verta skirti minutę visam aprangos komplektui įvertinti, o ne tik apžiūrėti atskirą drabužį. Sportinė apranga vaikams turi tikti judėti, atitikti lauko sąlygas ir nevaržyti vaiko dėmesio sportuojant. Patikrinkite drabužių prigludimą, sluoksnių suderinamumą ir detales, kurios svarbios sutemus. Galutinė apžiūra taip pat padeda pastebėti odą dirginančias siūles ar etiketes.
Galutinė patikra
Prieš išeidami į lauką, patikrinkite aprangą nuo viršutinio sluoksnio iki drabužių, kurie liečiasi su oda.
- Įvertinkite, ar drabužiai gerai priglunda ties pečiais, juosmeniu ir kulkšnimis, bet nespaudžia; rankovės ir klešnės neturi trukdyti žingsniui.
- Paprašykite vaiko pritūpti, pasistiebti ir pakelti rankas: laisvai judėti leidžianti apranga neturi tempti per nugarą ar slysti nuo pečių.
- Sulyginkite sluoksnius su tos dienos oru: pirmasis sluoksnis turi likti prie kūno, o viršutinis užsegti taip, kad apsaugotų nuo vėjo ar lietaus.
- Apžiūrėkite, ar atšvaitai matomi iš priekio, šono ir nugaros; sutemus svarbu, kad jų neuždengtų kuprinė, striukė ar kitas sluoksnis.
- Patikrinkite, ar raišteliai nesivelka žeme, kapišonas netrukdo matyti, o etiketės ir siūlės nedirgina odos; prireikus apverskite drabužį į kitą pusę.
Jei kuri nors detalė kliūva judant ar užsidedant, pakoreguokite aprangą dar namuose ir paprašykite vaiko pakartoti judesius.