Medžiagos ir jų savybės
Sportinės aprangos medžiagos lemia, kaip drabužis tvarkosi su prakaitu, kaip greitai išdžiūsta ir kiek laisvės suteikia judant. Renkantis audinį verta vertinti ne vien jo sudėtį, bet ir mezgimo būdą, storį bei tai, ar pluoštai sumaišyti. Natūralūs ir sintetiniai pluoštai skirtingai sugeria drėgmę, sulaiko kvapus ir dėvisi. Tamprūs mišiniai gali pagerinti prigludimą, o tinkamai parinkta sportinė apranga prisitaiko prie konkretaus krūvio. Žemiau pateiktos savybės padeda atskirti, kuris pluoštas geriausiai tinka kasdieniam dėvėjimui ar aktyvioms treniruotėms.
Medvilnė
Medvilnė sugeria drėgmę: pluoštas įtraukia prakaitą, todėl medvilniniai marškinėliai gali atrodyti malonūs, kol krūvis nedidelis. Tačiau audinys džiūsta lėtai, o sudrėkęs ilgiau lieka sunkus ir gali vėsinti odą. Dėl šios priežasties medvilnė nėra geriausias pasirinkimas ilgam bėgimui ar intensyviai treniruotei, kai prakaito susidaro daug. Ji labiau tinka ramiam pasivaikščiojimui, tempimo pratimams ar laisvalaikiui, kai drabužių drėgnumas netampa svarbia kliūtimi.
Medvilnė paprastai nekaupia sintetiniams audiniams būdingo įsisenėjusio prakaito kvapo taip lengvai, tačiau drėgmė ir nešvarumai vis tiek gali palikti kvapą, jei drabužis ilgai neišskalbtas ar neišdžiovintas. Kasdien dėvint ir laikantis priežiūros etiketės, audinys pakankamai patvarus, nors dažnai skalbiamas gali prarasti formą ar susidėvėti. Gryna medvilnė nėra itin tampri; judesių laisvę pagerina trikotažo mezgimas arba nedidelė elastano dalis sudėtyje.
Renkantis medvilninius drabužius, svarbu atsižvelgti į jų paskirtį: laisvo kirpimo marškinėliai tinka lengvam aktyvumui, o aptemptas medvilninis audinys, prisigėręs prakaito, gali riboti komfortą. Jei treniruotė trunka trumpai ir yra mažo intensyvumo, medvilnė gali būti praktiška dėl minkšto pojūčio ir paprastos kasdienės priežiūros. Ilgesniam, intensyviam judėjimui geriau rinktis kitą pluoštą, kuris neįtraukia tiek drėgmės ir greičiau išdžiūsta.
Poliesteris ir poliamidas
Poliesteris ir poliamidas dažnai naudojami sporto drabužių audiniuose, tačiau jų savybės skiriasi. Poliesteris greitai džiūsta ir pats vandens nesugeria, o specialiai megztas audinys gali perkelti prakaitą nuo odos į išorinį paviršių, kur jis išgaruoja. Poliamidas, dar vadinamas nailonu, yra patvarus ir minkštas; jis paprastai sugeria daugiau drėgmės nei poliesteris, todėl gali džiūti lėčiau. Lentelėje pateiktas bendras pluoštų palyginimas: audinio konstrukcija ir mišinio sudėtis gali pakeisti galutinį pojūtį.
| Pluoštas | Drėgmės sugėrimas ir džiūvimas | Kvapų kontrolė | Patvarumas ir elastingumas |
|---|---|---|---|
| Medvilnė | Sugeria drėgmę, džiūsta lėtai. | Prakaito kvapas gali likti, jei drabužis ilgai drėgnas. | Pakankamai patvari kasdieniam dėvėjimui; pati mažai tampri. |
| Poliesteris | Vandens nesugeria ir greitai džiūsta; mezginys gali pernešti prakaitą į paviršių. | Prakaito kvapas gali kauptis pluošte ir išlikti po dėvėjimo. | Atsparus dažnam dėvėjimui; tamprumas priklauso nuo mezginio ir mišinio. |
| Poliamidas | Sugeria daugiau drėgmės nei poliesteris, todėl paprastai džiūsta lėčiau. | Drėgmė ir kvapai gali išlikti, jei drabužis neišdžiovinamas. | Patvarus, atsparus trinčiai ir minkštas; mišiniuose gali būti elastingas. |
| Merino vilna | Sugeria dalį drėgmės ir padeda palaikyti komfortišką temperatūrą. | Natūraliai atspari kvapams. | Reikalauja švelnios priežiūros; pati nėra tokia tampri kaip elastanas. |
| Elastanas | Drėgmės sugėrimas ir džiūvimas priklauso nuo pagrindinio pluošto mišinyje. | Kvapų kontrolę lemia kiti audinio pluoštai. | Suteikia tamprumą ir padeda drabužiui grįžti į pradinę formą. |
Sintetinių pluoštų kvapų kontrolė priklauso ir nuo audinio sandaros, skalbimo bei išdžiovinimo: greitai džiūstantis audinys nebūtinai yra atsparus kvapams. Tamprumo poreikiui gamintojai dažnai maišo pagrindinį pluoštą su elastanu, o patvarumo vertinimui svarbu atsižvelgti į audinio storį ir siūles, ne vien į etiketėje nurodytą pavadinimą.
Poliesteris dažnai tinka bėgimui ir intensyvioms treniruotėms, kai svarbu greitas džiūvimas; patvarus, minkštas poliamidas praverčia drabužiams, kuriems tenka daugiau trinties. Medvilnė patogesnė ramiam laisvalaikiui, o merino vilna – kai svarbi temperatūros pusiausvyra ir kvapų atsparumas. Audinio pasirinkimą lemia ir krūvio trukmė, ne vien pluošto pavadinimas.
Merino vilna ir elastanas
Merino vilna padeda reguliuoti kūno temperatūrą: jos pluoštas sugeria dalį drėgmės, o audinys gali išlaikyti komfortišką pojūtį kintant aktyvumui ir aplinkos sąlygoms. Dėl šios savybės merino drabužiai naudojami ir lengvesniam judėjimui, ir ilgesniam dėvėjimui. Vilna taip pat atspari kvapams, todėl drabužį galima dėvėti ilgiau tarp skalbimų, jei jis po naudojimo gerai išvėdinamas. Tai nereiškia, kad skalbti nereikia: prakaitas ir nešvarumai turi būti pašalinti pagal drabužio priežiūros etiketę.
Merino pluoštas jautresnis šiurkščiam skalbimui nei daugelis sintetinių audinių. Rinkitės vilnai skirtą švelnų režimą, venkite stipraus gręžimo ir vadovaukitės etiketėje nurodyta vandens temperatūra; netinkama priežiūra gali paskatinti audinio susitraukimą ar vėlimąsi. Prieš skalbiant verta užsegti užtrauktukus ir apversti drabužį, kad sumažėtų trintis su kitais gaminiais.
Elastanas į audinio mišinį dedamas tam, kad drabužis būtų tamprus, priglustų ir nevaržytų judesių. Sportiniuose drabužiuose jo įprastai būna apie 5–20 procentų, o likusią dalį sudaro, pavyzdžiui, poliesteris, poliamidas ar medvilnė. Mažesnė dalis gali suteikti lengvą tamprumą, o didesnė dažniau pasitaiko aptemptuose drabužiuose, kuriems reikia didesnio tempimo. Elastanas pats nenulemia greito džiūvimo ar atsparumo kvapams – šias savybes daugiausia lemia pagrindinis mišinio pluoštas.
Praktiškai merino vilna tinka ilgesniam dėvėjimui ir veikloms, kuriose komfortiška temperatūra bei kvapų kontrolė svarbiau už itin greitą džiūvimą. Intensyviai treniruotei, kai drabužį reikia greitai išdžiovinti, praktiškesnis gali būti poliesteris, o lankstiems judesiams rinkitės tamprų mišinį su elastanu.
Sluoksniavimo principas
Sportinės aprangos sluoksniavimas leidžia atskirai valdyti drėgmę, šilumą ir apsaugą nuo aplinkos. Kiekvienas sluoksnis atlieka skirtingą darbą, todėl drabužių pasirinkimas priklauso ir nuo temperatūros, ir nuo judėjimo intensyvumo. Pirmasis sluoksnis liečiasi su oda, vidurinis padeda išlaikyti šilumą, o išorinis mažina vėjo ir lietaus poveikį. Sluoksnius galima nuvilkti arba apsivilkti pasikeitus orui ar pradėjus intensyviau sportuoti. Bėgant lauke orientuokitės į pojūtį: dažnai patogu rengtis taip, lyg būtų maždaug 5–10 °C šilčiau, nei rodo termometras.
Apatinis sluoksnis
Apatinis sluoksnis turi priglusti prie kūno ir nuvesti prakaitą nuo odos, kad judant nesikauptų drėgmė. Sintetiniai audiniai dažnai tinka intensyviam krūviui, o merino vilna gali būti patogi ilgesniam sportavimui vėsesnėmis sąlygomis. Šaltu oru medvilnės prie kūno nesirinkite: sudrėkusi ji lėtai džiūsta ir gali atšaldyti. Rinkdamiesi įvertinkite šiuos kriterijus:
- Krūvio intensyvumas: greitam bėgimui ar intervalams rinkitės lengvą sintetinį audinį, kuris greitai pašalina drėgmę nuo odos.
- Oro temperatūra: vėsesnėms sąlygoms tinka ilgarankoviai marškinėliai arba merino vilna, o šiltu oru – plonesnis, trumpomis rankovėmis modelis.
- Prigludimas: audinys turi liesti odą, bet nevaržyti pečių, alkūnių ir liemens judesių atliekant pratimus.
- Siūlės ir kraštai: rinkitės plokščias siūles bei patogius rankogalius, kad ilgiau bėgant sumažėtų trintis pažastyse ir ties juosmeniu.
Patikrinkite, ar marškinėliai lieka savo vietoje keliant rankas ir pasilenkiant. Tinkamai parinkti drėgmę pašalinantys audiniai padeda išlaikyti odą sausesnę, kai krūvis padidėja.
Šildantis sluoksnis
Vidurinis sluoksnis sulaiko šilumą kūno aplinkoje, o jo storis parenkamas pagal temperatūrą, vėją ir treniruotės tempą. Flisas yra įprastas pasirinkimas, nes jo struktūra sulaiko šiltą orą, o medžiaga paprastai lengva ir greitai džiūsta. Ramesnei veiklai ar ilgesnėms pertraukoms vėsiu oru tinka storesnis flisas; aktyviai bėgant, kai kūnas greitai įšyla, dažnai pakanka plono, lengvai nuvelkamo sluoksnio. Maždaug 5–10 °C temperatūroje jo poreikis priklauso nuo vėjo ir asmeninio šalčio pojūčio, o artėjant prie nulio gali prireikti šiltesnio varianto. Sluoksnis neturi suspausti apatinio drabužio ar riboti rankų mostų. Jei treniruotės metu sušylate, atsekite užtrauktuką arba nuimkite vidurinį sluoksnį, kad sumažėtų šilumos perteklius. Šildantis sluoksnis veikia geriausiai, kai po juo esantis drabužis išlieka prigludęs, o viršuje lieka vietos judėti.
Apsauginis sluoksnis
Išorinis sluoksnis mažina vėjo poveikį ir saugo nuo lietaus, todėl svarbūs gobtuvas, užtrauktukų apsauga ir tinkamai priglundantys rankogaliai. Neperpučiama ar neperšlampama striukė gali sulaikyti ir kūno išskiriamą šilumą, tad rinkitės orui laidų modelį arba tokį, kurio ventiliaciją galima reguliuoti. Lengvai dulksnai ar vėjuotam, sausam orui dažnai pakanka plonos striukės, o užsitęsus lietui praverčia geriau nuo vandens sauganti viršutinė apranga. Ji neturi spausti šildančio sluoksnio; jei vidurinis drabužis storas, palikite pakankamai vietos pečiams ir rankoms. Bėgimo aprangą derinkite pagal orą ir krūvio intensyvumą: tai tik orientyras, bet dažnai patogu rengtis taip, lyg būtų 5–10 °C šilčiau už termometro rodmenį. Vėsią, sausą dieną rinkitės lengvesnę apsaugą, o esant stipriam vėjui ar lietui – patikimesnį išorinį sluoksnį; intensyviai judėdami mažinkite šildančio sluoksnio storį.
Apranga pagal veiklą
Renkantis sportinę aprangą svarbu įvertinti ne tik veiklą, bet ir vietą, oro sąlygas bei numatomą krūvį. Bėgant lauke aprangos poreikį keičia temperatūra, vėjas ir matomumas, o salėje svarbiausia patogiai judėti ir neperkaisti. Lauko treniruotėms šaltuoju metu reikia aprangos, kuri padėtų išlaikyti šilumą ir apsaugotų nuo aplinkos poveikio. Skirtingoms situacijoms tinka skirtingas komplektas, todėl pravartu jį rinktis pagal treniruotės intensyvumą ir savijautą.
Bėgimas lauke
Apranga bėgimui pagal orą turėtų būti parenkama įvertinus temperatūrą, vėjo stiprumą ir tai, ar bėgsite sutemus. Esant didesniam krūviui kūnas greitai sušyla, todėl prieš startą verta jausti lengvą vėsą, o ne apsirengti taip, kad jau stovint būtų šilta. Komplektą galima susidėlioti pagal šias sąlygas:
- Jei temperatūra aukštesnė nei 10 °C ir nevėjuota, rinkitės lengvus marškinėlius bei šortus; trumpesniam bėgimui papildomo viršutinio drabužio dažniausiai neprireikia.
- Esant maždaug 0–10 °C, dėvėkite ilgomis rankovėmis marškinėlius ir ilgas bėgimo kelnes; vėjuotame maršrute praverčia lengva nuo vėjo sauganti striukė.
- Kai temperatūra nukrinta žemiau 0 °C, rinkitės šiltesnes ilgas kelnes ir uždarą viršutinį drabužį, o nuo žvarbaus vėjo papildomai apsaugokite krūtinę.
- Jeigu prognozuojamas lietus ar gūsiai, virš sportinės aprangos užsivilkite ploną apsauginį drabužį; rinkitės tokį, kuris nevaržo rankų judesių bėgant.
- Vėsiu oru uždenkite ausis ir mūvėkite pirštines, o sutemus pasirinkite šviesą atspindinčias detales ant rankovių, kelnių ar liemens.
Apšilę pirmiausia nusivilkite apsauginę striukę, jei ji nebereikalinga dėl vėjo ar kritulių; kitus drabužius palikite, kol bėgant išlieka komfortiška temperatūra. Tamsiu paros metu šviesą atspindintys elementai padeda būti geriau pastebimiems, ypač prie kelių ir neapšviestuose takuose.
Salės treniruotės
Salėje svarbi kvėpuojanti sportinė apranga, kuri padeda tvarkytis su prakaitu ir nevaržo judesių atliekant pritūpimus, įtūpstus ar pratimus virš galvos. Rinkitės viršutinį drabužį ir kelnes ar šortus, kurie lieka vietoje judant, bet nespaudžia liemens, pažastų ar kelių. Per laisvos kelnės gali kliudyti atliekant pratimus, o pernelyg aptemptas kirpimas riboti žingsnį ir tempimąsi. Treniruotės intensyvumas taip pat svarbus: trumpai jėgos treniruotei gali pakakti marškinėlių ir šortų, o intensyviai aerobinei veiklai patogiau rinktis lengvesnį komplektą, kuris greitai džiūsta. Prieš pradėdami įsitikinkite, kad pritūpus ar pakėlus rankas drabužiai neužsiveržia ir neatsidengia daugiau, nei norite. Apšilus pirmiausia nusivilkite šildantį viršutinį drabužį, jei jį vilkėjote atvykdami; likusi apranga turi leisti treniruotis be nuolatinio taisymo. Sportinė apranga treniruotėms turėtų atitikti judesius ir krūvį, o ne vien atrodyti patogiai stovint.
Lauko treniruotės šaltuoju metu
Šaltuoju metu lauko treniruotei rinkitės aprangą pagal temperatūrą, vėją ir kritulius: stovint lauke turi būti jaučiama lengva vėsa, nes judant kūnas sušyla. Prieš išeidami patikrinkite, ar rankovės ir kelnių klešnės uždengia odą atliekant įprastus pratimus. Šis sąrašas padės įvertinti pagrindines aprangos dalis:
- Arčiausiai kūno dėvėkite prigludusius apatinius drabužius, kurie išlieka vietoje bėgant ar mankštinantis; pasirinkite ilgomis rankovėmis viršutinę dalį, kai temperatūra artima nuliui.
- Esant šalčiui įtraukite šildantį vidurinį drabužį, pavyzdžiui, lengvą džemperį; storesnio varianto gali reikėti ilgesnėms, mažesnio intensyvumo treniruotėms.
- Vėjuotą dieną viršuje dėvėkite nuo vėjo saugančią striukę, o lyjant ar sningant rinkitės apsaugą nuo kritulių; užsegimas turi leisti reguliuoti šilumą.
- Galvai rinkitės ausis dengiančią kepurę ar juostą, rankoms – pirštines; kai šalta, šias kūno vietas verta uždengti dar prieš pradedant treniruotę.
- Temstant ar treniruojantis tamsoje pritvirtinkite šviesą atspindinčius elementus prie rankovių, kojų ir liemens, kad būtumėte matomi iš kelių krypčių.
Sušilus pirmiausia nusivilkite šildantį viršutinį sluoksnį, jeigu dėl jo pradeda kauptis per daug šilumos; apsaugą nuo vėjo ar kritulių palikite, kol jos reikia pagal sąlygas. Geriausiai veikia toks komplektas, kuris atitinka aplinką ir treniruotės krūvį, o sušilus leidžia sumažinti šilumos perteklių neatsisakant būtinos apsaugos.
Aprangos pasirinkimas moterims, vyrams ir vaikams
Sportinę aprangą verta rinktis pagal konkrečią veiklą, jos trukmę ir sąlygas, kuriomis sportuojama. Svarbu, kad drabužiai leistų laisvai kelti rankas, lenktis, pritūpti ar bėgti, o siūlės ir juosmuo netrintų. Medžiagos savybes derinkite prie treniruotės intensyvumo, o sluoksnių kiekį – prie oro ir judėjimo tempo. Dydį tikrinkite pagal matmenų lentelę ir judesį, ne vien pagal etiketėje nurodytą raidę.
Apranga moterims
Renkantis aprangą moterims, pirmiausia įvertinkite treniruotės pobūdį: bėgant svarbu, kad drabužiai nekiltų ir netrintų, o atliekant jėgos pratimus – kad nevaržytų pritūpimo, pasilenkimo ir rankų kėlimo. Pasimatuokite aprangą su judesiais, kuriuos atliekate dažniausiai: pritūpkite, pakelkite rankas virš galvos ir kelis kartus žingsniuokite vietoje. Jei liemuo slenka arba audinys tempia per pečius, rinkitės kitą dydį ar kirpimą.
Viršutinės dalies pasirinkimą derinkite prie aktyvumo ir individualaus komforto. Jei sportinė apranga komplektuojama su sportine liemenėle, įvertinkite jos prilaikymą: juosta turi laikytis po krūtine, o petnešėlės neturi smukti keliant rankas. Dydį rinkitės pagal gamintojo matmenų lentelę, nes skirtingų modelių kirpimas ir dydžių žymėjimas gali skirtis.
Prie kūno priglundantis drabužis tinka, jei audinys išsitempia judant ir nespaudžia pažastų, kelių ar liemens. Laisvesnį viršutinį sluoksnį patikrinkite pasilenkdamos – jis neturėtų uždengti regėjimo lauko ar trukdyti judėti. Medžiagą ir sluoksnius parinkite pagal treniruotės intensyvumą bei aplinkos temperatūrą: ilgesnei veiklai lauke palikite galimybę nusivilkti ar apsivilkti papildomą sluoksnį. Kaip pasirinkti sportinę aprangą, geriausiai parodo ne etiketė, o patogumas atliekant konkrečius judesius.
Apranga vyrams
Aprangos vyrams pasirinkimą lemia veikla, o ne iš anksto numanomas kūno sudėjimas ar sportavimo būdas. Bėgimui ir treniruotei su svoriais gali prireikti skirtingo kirpimo: pirmuoju atveju patikrinkite, ar drabužiai nesitrina žingsniuojant, antruoju – ar kelnės leidžia plačiai pritūpti, o viršutinė dalis neįsitempia per nugarą. Pasimatuokite aprangą ir atlikite kelis įprastus pratimus, kad pastebėtumėte tempimą ar slinkimą.
Kelnėms svarbus stabilus, bet nespaudžiantis juosmuo. Atlikite pritūpimą ir pasilenkimą: juosmuo neturėtų nusiristi, o audinys – veržti šlaunų ar kelių. Jei kelnių ilgis trukdo žengti arba klešnė užkliūva už avalynės, rinkitės kitą ilgį ar modelį. Viršutinę dalį tikrinkite pakeldami rankas ir sukdami pečius; siūlės neturi tempti, o rankovės neturėtų riboti mosto.
Audinio savybes derinkite prie treniruotės trukmės ir intensyvumo: aktyviai judant svarbu, kad drabužis greitai džiūtų ir nepriliptų prie kūno. Lauke dėvimus sluoksnius rinkitės taip, kad juos būtų patogu atsegti, nusivilkti ar apsivilkti keičiantis sąlygoms. Tinkamas prigludimas nėra vienodas visiems: vienam patogesnis artimesnis kūnui kirpimas, kitam – daugiau laisvės ties pečiais ar liemeniu. Galutinį pasirinkimą patikrinkite judėdami, o ne spręskite vien iš dydžio žymėjimo.
Apranga vaikams
Vaikų aprangą parinkite pagal veiklą ir vietą: kūno kultūros pamokai, treniruotei salėje ar žaidimui lauke reikės skirtingo uždengimo ir sluoksnių. Pasidomėkite, kiek laiko vaikas bus aktyvus ir ar galės persirengti pasibaigus užsiėmimui. Lauke sportuojant drabužių derinį pritaikykite tos dienos orui, o ne vien sezonui: vėsesnę dieną numatykite papildomą sluoksnį, kurį galima nusivilkti sušilus.
Patogus dydis suteikia vietos judėti, bet drabužiai neturi būti tokie dideli, kad kliūtų už rankų ar kojų. Paprašykite vaiko pakelti rankas, pritūpti ir pabėgioti kelis žingsnius: marškinėliai neturėtų nuolat kilti, o kelnių klešnės – užkliūti už avalynės. Elastinis juosmuo turi laikytis nespausdamas, o etiketės ir stambios siūlės neturi erzinti odos. Augimo atsargą palikite nedidelę ir patikrinkite, ar ji netrukdo judesiams.
Rinkdamiesi medžiagą, atsižvelkite į tai, ar vaikas sportuos intensyviai, ar daugiausia judės lauke, ir ar po užsiėmimo turės galimybę persirengti. Aktyviam užsiėmimui praktiškas drabužis, kuris greitai džiūsta ir nevaržo judesių; ramesnei veiklai galima rinktis kitą komforto prioritetą. Sluoksnius dėkite taip, kad vaikui būtų lengva nusivilkti viršutinį drabužį ir jį apsivilkti savarankiškai. Aprangą rinkitės pagal konkrečios veiklos poreikius ir tinkamą prigludimą, o ne vien pagal amžių ar etiketėje nurodytą dydį.